Vėjavartos ir kenkėjai Dėl vėjavartų gali susidaryti kenkėjų židiniai. Vėjavartas, vėjalaužas reikia sutvarkyti skubiai. Minėti židiniai gali susidaryti todėl, kad po škvalo atsirado dideli kiekiai spygliuočių vėjavartų, vėjalaužių sudaro palankias sąlygas pavojingiems kenkėjams vabzdžiams, iš kurių ypač pavojingas – eglę pažeidžiantis žievėgraužis tipografas. Šie kenkėjai paprastai sėkmingai apsigyvena tik apsilupusiuose ir pažeistuose medžiuose, tačiau susidarius dideliam kiekiui tinkamo veistis substrato (vėjavartų, vėjalaužų) ir todėl labai išaugus kenkėjų populiacijai, masine ataka jie sugeba įveikti ir sveikus medžius – taip pat kyla masinio dauginimosi židiniai. Ypač didelį pavojų kelia vėjo suniokoti eglynai, nes eglė yra labiausiai apninkama liemenų kenkėjų ir, esant palankioms sąlygoms, masiniai šių kenkėjų židiniai gali staiga kilti daugelyje eglynų. Pagrindiniam eglės liemenų kenkėjui žievėgraužiui tipografui veistis puikiausiai tinka ne tik nesutvarkytos vėjavartos ir vėjalaužis, bet ir vėjo palenktos eglės, kurių dalis šaknų yra pakelta ar nutrūkę. Kaip tvarkomas miškas? Pirmiausia tvarkomi vėjo pažeisti eglynai. Tvarkymas pradedamas nuo pavienių vėjavartų, vėjalaužių, baigiama didžiausiuose plotuose. Miško savininkui, kurio miško plotai yra nuo vėjo nukentėjusiuose rajonuose, reikėtų nedelsiant nuvykti į savo miško valdą ir apžiūrėti, ar joje nėra vėjo išverstų, nulaužtų ar stipriai palenktų medžių. Aptikus pažeidimus, reikia organizuoti vėjo pažeisto miško ploto tvarkymą. Jei nėra galimybės visos valdos sutvarkyti iš karto, sanitariniai kirtimai turi būti pradėti eglynuose, pirmiausia juose atrankiniais sanitariniais kirtimais sutvarkant pavienes ar nedidelėmis grupėmis išsidėsčiusias eglių vėjavartas, vėjalaužas, ypač svarbu vėjo padarinius likviduoti sklypuose, kuriuose yra ar ankščiau buvo žievėgraužio tipografo apniktų eglių. Kai bus sutvarkytos pavienės, grupėmis ir tolygiai medyne išsidėsčiusios eglių vėjavartos, vėjalaužos, vykdomi plyni sanitariniai kirtimai plotuose, kur miškas išverstas, išlaužytas ištisai, pradedant nuo mažiausių iki 1 ha plotų. Tik paskutinėje vietoje sanitariniais kirtimais sutvarkomi dideli (daugiau kaip 1 ha) išlaužti, išversti eglynai. Pradėti tvarkyti nuo mažesniu intensyvumu vėjo pažeistų medynų reikia todėl, kad esant nedideliam kiekiui išverstų, išlaužtų eglių, kenkėjai apninka jas visas ir pasidauginę išplinta į greta esantį mišką. Kai vėjavartų yra daug (didelis plotas), tuomet kenkėjų būna per mažai, kad apniktų visas vėjo pažeistas egles. Apnikę tik dalį gausių vėjavartų ir jose pasidauginę kenkėjai vėl apsigyvena tuose plotuose esančiose žaliose vėjavartose. Tik nelikus apsigyventi tinkamų vėjo pažeistų medžių išplinta į aplinkinius miškus. Sutvarkius eglynus, paskui reikia sutvarkyti pušies vėjavartas, vėjalaužas. Sutvarkius pušį, imamasi lapuočių medžių rūšių vėjo sudarkytų medynų. Nuostolinga vilkinti vėjavartų tvarkymą, nes kuo ilgiau išbūna miškuose netvarkoma vėjo sudarkyta mediena, tuo labiau ji praranda savo prekinę vertę, pamėlynuoja, sušunta, ją apninka vabzdžiai, jis sudžiūsta, ima pūti. Gendant medienai prarandama dalis pajamų. O išlaidos reikalingos miško atkūrimui nesumažėja. Sparčiausiai genda ir praranda vertę pušies ir beržo mediena, kuo ilgiau delsime tvarkyti tuo didesni nuostoliai laukia. Jei jums reikia daugiau informacijos, kaip tvarkytis savo miške, ją galite rasti Valstybinės miškų tarnybos tinklapyje.