ATSAKINGA MIŠKININKYSTĖ

Pasaulyje teisinga tai, kas harmoninga. Milijonus metų natūralioje gamtoje egzistuoja sistema, kur kiekvienas gyvas organizmas naudojasi žemės resursais, tačiau tuo pat metu mainais kažką jai ir atiduoda. Taip vyksta nesibaigiantis darnus ciklas, besisukantis tarp „imti“ ir „duoti“. Žmogus taip pat privalo pajusti gamtos ritmą ir laikytis jos taisyklių, kad ateitiems kartoms kurtų gražesnę ateitį, o ne ją naikintų. Lietuvos miškai – viena didžiausių šalies vertybių. Neretai jie tampa ne tik svarbia ekosistemos dalimi, bet ir tiesioginių pajamų šaltiniu miškingų plotų savininkams. Miškų dėka kyla šalies ekonomikos lygis, didėja gerovė. Tačiau, kad tarp gamtos ir žmogaus interesų būtų palaikoma harmonija, miškininkyste privaloma užsiimti atsakingai. Šiam tikslui veikia griežti įstatymai, nustatantys, kaip reikia prižiūrėti mišką, kokie yra miškų kirtimo ribojimai bei jų atsodinimo įpareigojimai.

Griežti ribojimai – būtina sąlyga

Plynuosius ir kitus miškų kirtimus reglamentuoja Miškų įstatymas ir vyriausybės patvirtintos Miško kirtimo taisyklės. Pagrindinis šių reglamentų tikslas – užtikrinti, kad medienos Lietuvoje priaugtų daugiau, nei jos iškertama. Šis tikslas vykdomas gana sėkmingai, mat Lietuvos miškų plotas ir metinis prieaugis nuolatos didėja. Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo net 4 kartus. Kita vertus, praktikoje vis dar galima susidurti ir su miškų ūkiu užsiimančių subjektų savivale bei piktnaudžiavimu, kada finansinės „čia ir dabar“ naudos siekiai nustelbia įsipareigojimą palaikyti sveiką miško gyvenimo ir atsinaujinimo cikliškumą. Tokioms įmonėms branginu.lt partnerių gretose nėra vietos.

Kada kirsti negalima, o kada būtina?

Pagrindinis klausimas, kuris dažnai iškyla miško pardavėjui, yra susijęs su parduodamo miško ateitimi: ar mano miškas bus iškertamas? O gal tik praretinamas? O gal kaip tik kas nors pagaliau jį pradės prižiūrėti? Tiek ekonomine, tiek aplinkosaugos prasme skirtingos situacijos reikalauja skirtingų sprendimų. Daliniai kirtimai – iš šono atrodantys baugiai – dažniausiai daromi paties miško labui, t. y. kad šis dar sparčiau augtų ir suvešėtų. Pavyzdžiui, vadinamaisiais „atvejiniais“ kirtimais brandus medelynas praretinamas, kad po medžiais patektų daugiau šviesos spindulių ir susidarytų palankesnės sąlygos sparčiai augti naujiems medeliams, kurie, bėgant metams, užaugs į naują mišką. O vadinamieji plyni miško kirtimai apskritai draudžiami iki pat tol, kol miškas nėra visiškai subrendęs ir mediena nepasiekusi aukščiausios savo ekonominės vertės – jau nekalbant apie milžiniškus apribojimus gamtosaugos ir rekreacijos požiūriu išskirtinę vertę turinčiose zonose. Be to, iškirstuose plotuose medeliai privalo būti atsodinami ir brandinama nauja, šviežia miško karta. Dar vienas būdas atsakingai išgauti medieną yra periodinis miškų retinimas per 2 – 4 kartus, kas 5 – 10 metų. Tai beveik juvelyriškas kirtimo būdas, reikalaujantis daugiausiai stebėjimo, įsiklausymo ir giliausių žinių apie įvairių rūšių augmenijos biologines ypatybes. Visais šiais minėtais atvejais miškai turi būti kertami ne tik siekiant panaudoti medieną ekonominei naudai, bet visų pirma – sudaryti palankias sąlygas naujiems, sveikiems, atspariems miškams atsikurti. Kitaip tariant, protingas kirtimas bei retinimas yra būtini miškų sveikatai. Tačiau privaloma užtikrinti, kad ši veikla būtų vykdoma atsakingai.

Pagrindinius biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus nustato Miško kirtimų taisyklės, įpareigojančios „sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti [...], saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas, taip pat [...] užtikrinti priešgaisrinį saugumą, miško sanitarinę apsaugą.“

Žinoma, visos šios taisyklės bevertės, jeigu jų nėra laikomasi. Ir netgi žinant, kad pažeisdama kirtimo įstatymus įmonė privalo sumokėti 10 kartų didesnę baudą, lyginant su gautomis pajamos, vis vien atsiranda atvejų, kai miškai kertami neatsakingai.

Partnerystė prasideda nuo pasitikėjimo

Miško nuosavybė tiek investicine, tiek aplinkosaugos prasme kiekvieną iš mūsų įpareigoja vykdyti profesionalią jo priežiūrą, todėl anksčiau ar vėliau į pagalbą reikia pasitelkti specialistus. Miško priežiūrą vykdantys subjektai turi išmanyti skirtingų medžių grupių augimo ypatybes, jų tarpusavio sąveiką, numatyti, kaip išugdytas miškas atrodys po dešimt ir daugiau metų bei kaip suderinti ekonominę naudą su pareiga saugoti miško gyvenimo cikliškumą. branginu.lt komandai atsakinga miškininkystė yra prioritetas. Dėl to mes atsisakome dirbti su miškininkystės įmonėmis, kurios žinomos dėl rimtesnių nusižengimų atliekant miško kirtimus arba piktnaudžiauja miško savininkų atžvilgiu. Tam, kad miškų ateitis būtų saugi, o miškų savininkai patenkinti, mes periodiškai atliekame kruopštų miškininkystės įmonių monitoringą ir atranką. Miškininkystės sektorius yra specifinė ūkio šaka, kurioje, deja, vis dar esama povandeninių srovių bei abejotinų ketinimų spekuliantų, nuo kurių gali nukentėti ne tik miškas, bet ir jį parduodantis savininkas. Būdas to išvengti – rinktis žaliojo turto valdymą per branginu.lt, kadangi čia partneriai atrenkami pagal jų ligšiolinį darbo profilį, istoriją ir reputaciją.