Dažnas lietuvis net neįsivaizduoja, kokį turtą iš tiesų valdo: klaidos, dėl kurių jo vertė krenta tiesiog akyse

2020-08-17 1 min. skaitymo Dažnas lietuvis net neįsivaizduoja, kokį turtą iš tiesų valdo: klaidos, dėl kurių jo vertė krenta tiesiog akyse

Lietuvoje yra daugiau nei 255 tūkst. privačių miškų savininkų, kurių atsakomybė – Lietuvoje galiojančius teisės aktus atitinkanti turimo miško priežiūra. Vis dėlto, dažnai savininkams kyla klausimų, kaip tinkamai prižiūrėti savo mišką, mat daromos klaidos neleidžia išnaudoti miško potencialo, neprižiūrimi miškai praranda vertę, o tam tikrais atvejais užtraukia ir baudą. Tad kokias dažniausias miško tvarkymo problemas pastebi specialistai ir kaip jas išspręsti?

Neprižiūrimas miškas praranda vertę: netenkama iki 40 proc.medienos

Miškas – tai „gyvas“ turtas, kurį nuolat reikia prižiūrėti. Tuo įsitikinęs miškų pardavimo platformos „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas teigia, kad pavyzdingas miško savininkas turėtų bent kartą per metus nuvykti į savo mišką, apžiūrėti, ar jis sveikas, ar nėra kenkėjų pažeidimų, ar nėra sausuolių, vėjovartų, kurias reikėtų sutvarkyti, taip pat – ar nevykdomi savavališki kirtimai.

„Kiekvienam miško ciklui reikalinga skirtinga priežiūra. Jaunuolyną reikia ugdyti, formuoti, kad ateityje būtų galima suformuoti tikslinės rūšinės sudėties medynus. Pusamžiuose miškuose reikia atlikti ugdomuosius darbus: retinti ir vykdyti einamuosius kirtimus. Brandžius miškus reikia kirsti, nes, kitu atveju, jie sunyks patys“, – aiškina jis. Taip pat jis pastebi, kad dažniausiai miško savininkai nežino, kaip reikia ūkininkauti miške – dauguma savininkų net nežino, kokie medynai pas juos auga, jų amžiaus, miško grupės, taip pat nežino, kokius ūkininkavimo darbus jau reikėtų atlikti. Viso to nežinodami, savininkai palieka mišką augti „savaime“. „Palikęs mišką augti „savaime“, dažnas miško savininkas praranda iki 40 proc. galimos miško medienos, kurią būtų galima panaudoti ekonominiais tikslais, kadangi netvarkomi medynai sunyksta. Jei kiekvienas savininkas domėtųsi savo mišku ir atliktų visus ūkininkavimo darbus laiku, galėtų išnaudoti pilną savo miško ūkio potencialą. Miškas yra lygiai toks pat ūkis, kaip ir kiti, todėl jame reikia ūkininkauti. To nedarant, medienos prieaugis būna minimalus ir ne toks kokybiškas“, – pastebi Ž. Juzėnas.

Anot jo, didžioji dalis privačių miško savininkų nėra susidūrę su miškininkyste, todėl retas savininkas žino, kaip reikėtų tvarkytis su savo mišku. Be to, norint tinkamai tvarkytis su mišku, reikia išmanyti teisinę bazę, reglamentuojančią miško naudojimą ir priežiūrą.

„Pirmas žingsnis norint tinkamai tvarkytis su mišku – tiksliai išsiaiškinti visą informaciją apie savo mišką. Tai galite padaryti kreipdamiesi į miškininką, kad atliktų apžiūrą, arba užsisakyti nemokamą miško pasą branginu.lt platformoje. Specialistai galės pakonsultuoti miško tvarkymo klausimais, taip pat, jei yra poreikis, reikėtų pasidaryti miškotvarkos projektą. Jame yra detaliai suprojektuoti visi miško ruošos darbai dešimties metų periodui. Projekte bus surašyti miško želdinimo darbai, jaunuolynų ugdymas, retinimo ir einamųjų kirtimų galimybės bei pagrindiniai miško kirtimai“, – teigia Ž. Juzėnas.

Didžiausias miško netvarkymo ženklas – neatkuriamas iškirstas miškas Privatus miškas turi būti prižiūrimas pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus – Miškų įstatymą, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus ir kitus dokumentus. Visi šie dokumentai yra suderinti su tvaraus miško ūkio principais, patvirtintais tarptautiniu lygmeniu Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programoje ir kitose tarptautinėse organizacijose. Kaip teigia VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto lektorius Gintautas Činga, atskirų miško savininkų tikslai gali būti įvairūs: vieni nori gauti pajamas, kiti – pailsėti savo miške, treti – palikti mišką paveldėtojams. Bet kuriuo atveju, svarbu, kad savininkas laikytųsi nustatytų taisyklių. „Pavyzdinga miško priežiūra – labai subjektyvi sąvoka, ji priklauso ne tik nuo miško paskirties, jame nustatyto miškininkavimo režimo, bet ir nuo savininko tikslų, todėl paprasčiau būtų kalbėti ne apie pavyzdingą, o apie atsakingą arba tvarią miškininkystę. Manau, kad pavyzdingai savo mišką gali prižiūrėti ir 3 hektarus miško draustinyje turintis savininkas, ir kelis šimtus hektarų ūkinio miško turintis savininkas, kertantis mišką pagal taisykles, įdarbinantis žmones, tiekiantis žaliavą medienos pramonei ir sukuriantis ekonominę vertę“, – sako G. Činga.

Nors tinkama miško priežiūra laikantis taisyklių – kiekvieno miško savininko atsakomybė, tai užtikrinti pavyksta ne kiekvienam. Lektoriaus manymu, didžiausias miško netvarkymo ženklas – neatkuriamas iškirstas miškas. Kiti atvejai – neleistinai iškirsta mediena arba iškirstas didesnis nei leistinas medienos kiekis. Vis dėlto, G. Činga pastebi, kad šios problemos Lietuvoje nėra taip dažnai pasitaikančios. „Kai kuriuose miškuose problemų gali sukelti kenkėjų ar ligų židiniai. Dar viena problema – šiukšlinimas miške. Kažin, ar atsiras miško savininkas, paliekantis savo miške šiukšles. Deja, už šiukšles privačiame miške jo savininkas gali būti nubaustas, taigi, savininkams karts nuo karto patarčiau apsilankyti savo miške“, – sako jis. Kadangi neprižiūrimas miškas ilgainiui praranda savo vertę, svarbu pastebėti ženklus, rodančius, kad miškas tvarkomas netinkamai, ir, esant pagalbos poreikiui, žinoti, į ką galima kreiptis. „Tais atvejais, jeigu savininkui trūksta žinių tvarkant savo miško valdą, pirmiausiai konsultacijos siūlyčiau kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Miško ūkio priežiūros skyriaus teritorinių poskyrių specialistus, kurių pareigos yra ne tik kontroliuoti ir bausti miško neprižiūrinčius savininkus, bet ir nemokamai juos konsultuoti miškininkystės klausimais. Lietuvos regionuose dirba daugiau kaip 80 tokių specialistų, atsakingų už jiems priskirtas kadastrines vietoves. Konsultacijas galima gauti telefonu, elektroniniu paštu, arba nuvykus darbo laiku nurodytu adresu“, – teigia G. Činga. Daugiausia nustatoma miško naudojimo taisyklių pažeidimų Anot Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus miškininkystės specialistės Herminos Pekarskienės, šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojama 255,6 tūkstančių miško savininkų, o ilgainiui šis skaičius didėja.

Privatūs miškai užima apie 856,9 tūkst. hektarų, o tai sudaro apie 40 proc. visų Lietuvos miškų. Tuo metu valstybiniai miškai užima apie 50 proc., o likę 10 proc. – rezervuoti miškai, skirti privatizavimui. Kaip teigia H. Pekarskienė, tinkama miškų priežiūra – per LR Miškų įstatyme numatytus terminus atkuriamas miškas tikslinėmis medžių rūšimis, laiku vykdoma želdinių ir žėlinių priežiūra, laiku vykdomi jaunuolynų ugdymo bei retinimo kirtimai. Esant būtinybei, vykdomi sanitariniai miško kirtimai. Nors Lietuvoje pasitaiko su netinkama miškų priežiūra susijusių pažeidimų, miškininkystės specialistė pastebi, kad pastaraisiais metais neteisėtų miško kirtimų mažėja. „Daugiausia nustatoma miško naudojimo taisyklių pažeidimų. Pastaraisiais metais mažėja neteisėtų miško kirtimų. Nemažai atvejų būna dėl miško valdos ribų neatitikimo natūroje ir nuosavybės dokumentuose, todėl savininkai be leidimo iškerta medžius, esančius miško žemėje“, – pastebi ji. Sankcijos už teisės aktų pažeidimus dėl miško nepriežiūros numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 280 straipsniuose.



Kitos naujienos

Šiandien Pasaulinė Žemės diena
0 min. skaitymo

Šiandien Pasaulinė Žemės diena

Plačiau 2020-03-20
Miškininko dienos renginiai
0 min. skaitymo

Miškininko dienos renginiai

Plačiau 2020-09-09
Kodėl miškininkystėje beržas buvo laikomas „piktžole“?
3 min. skaitymo

Kodėl miškininkystėje beržas buvo laikomas „piktžole“?

Plačiau 2017-01-24

Šimtai įmonių norėtų įsigyti miško.
Ar norite gauti jų pasiūlymus?

Skambinti
+370 6 333 1515