Miškas ir jo veiklos apribojimai- kaip iš to gauti naudos?

Atrodo, kad miškas yra vertingas daugeliu atžvilgiu: piniginių pajamų šaltiniu gali būti ne tik žaliava medienos pramonei, bet ir miško gėrybių pardavimas ar poilsio paslaugų teikimas. O jei dar pamąstysime apie estetinį malonumą, kuri suteikia miškas, Tad ar kiekvienas miško savininkas įvertina kokį gamtos turtą jis turi. Dažnai miško savininkai net nežinai kaip naudotis savo mišku. Ir pasigirsta skundų kad miško savininkams daug prievolių, o nauda menka. Kai kuriuose miškuose valstybės taikomi apribojimai apsunkina ūkininkavimą nuosavame miške. Pavyzdžiui, leidžiama kirsti tam tikro amžiaus medynus, ribojama galimybė naudoti mišką kitai veiklai, statyti statinius ar užsiimti kita veikla nei miškininkystė. Aišku tam didelę įtaką turi nelanksti įstatyminė bazė. Verslui plėtoti trukdo žemės naudojimo paskirčių reguliavimas, kuris turi gana didelius apribojimus. Iš kitos pusės verslui reikalingos investicijos. Tad ne kiekvienas ryžtųsi užsiimti, tarkime poilsio gamtoje organizavimo verslu, kuriam reikia tinkamos patirties, lėšų ir įgūdžių. Stebint Vakarų šalių patirtį pastebima, kad kylant žmonių ekonominei gerovei daugelis nori įsigyti mišką kaip vietą poilsiui ar savo malonumui. Taigi mišką gali pirkti ir ne tik tie, kam miškas reikalingas plėtoti ūkinei veiklai. Pastebima, kad mažėja ir ūkinių medynų gausa ir medynų naudojimo intensyvumas. Tačiau Lietuvoje, tokių miško pirkėjų, kurie nori turėti nuosavą gamtos kampelį yra gana mažai. Daugelis ieško galimybių kaip iš miško gauti naudos. Miško savininkai į mišką žiūri kaip į priemonę, padedančią užsitikrinti materialinę gerovę. Ir Lietuvoje miškas vertinamas vienareikšmiškai – kuo mažiau galimybių juo pasinaudoti, tuo jo vertė mažesnė. Lietuvoje Vienas iš pagrindinių uždarbiu iš miško – tai mediena. Miško savininkai tiekia medieną miško pramonei. Apie gamtą ir jos turto išsaugojimą ateities kartoms mes dažnai pamirštame. Šis požiūris aiškiai kertasi su ekonominiais interesais. O dar visi suvaržymai ir apribojimai sukelia problemų, norint pasiekti tą ekonominį išsivystymo lygį, kad žmonės patys norėtų išsaugoti kuo daugiau nematerialių vertybių. Tad tiek ekonominį, tiek aplinkosauginį interesą svarbu suderinti. Tad ar draudimas pirkti miškus užsieniečiams yra bandymas apsaugoti Lietuvos turtą, ar neišnaudotos galimybės atsisakymas. Apie tai skaitykite sekančiame straipsnyje.