Bendraturčiai ir bendra miško nuosavybė

2017-11-22 2 min. skaitymo Bendraturčiai ir bendra miško nuosavybė

Jei esate miško savininkas ir miško valdą turite su kitais bendraturčiais greičiausiai kyla ne vienas klausimas. Tad šiame straipsnyje trumpai aptarsime aktualiausius klausimus ir pateiksime jums atsakymus. Dažnai tarp bendraturčių kyla nesutarimų. Gana dažnai pasitaiko, kad tokie nesutarimai perauga į teisines procedūras. Tad, kad jums taip nenutiktų svarbu žinoti kaip reguliuojami miško bendraturčių santykiai. Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų miško valdos bendrasavininkams, kokia yra miško žemės padalinimo procedūra, į kokias institucijas reikia kreiptis? Lietuvos respublikos miškų įstatymas reglamentuoja miško žemės padalinimą. Šio įstatymo 4 straipsnyje, trečioje dalyje teigiama, kad „privati miško valda arba privačiame ne miško ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miško ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai“. Tačiau ši iš pirmo žvilgsnio griežta taisyklė turi išimtis, kurias reiktų aptarti detaliau. Toliau trumpai aptarsime keturias pagrindines išimtis. 1 a- išimtis. Visgi miško žemė gali būti suskaidoma į mažesnius nei penkių hektarų plotus, tada, jei atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda. Antra išimtis tokia, kad miško valda gali būti dalinama, jei joje yra žemės ūkio naudmenos. Jei pasitaiko toks atvejis tada gali formuojama du sklypai. Vienas būna miško ūkio paskirties, kitas žemės ūkio paskirties. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad miškų ūkio paskirties sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki dalinimo buvęs žemės sklypo plotas. Trečioji išimtis teigia, kad privati miško valda gali būti atidalinama, kurioje teisėtai pastatytas gyvenamasis namas. Tada suformuojami atskiri žemės sklypai. Ketvirtoji išimtis numato, kad miško valda gali būti atidalijama, jei norima atstatyti buvusią sodybą. Tačiau svarbu paminėti, kad atstatyti sodybą pretenduoti gali tik sodybos buvę savininkai arba įpėdiniai iki trečios kartos. Taip pat įpėdiniai pagal įstatymą turi būti teisėti paveldėtojai. Trumpai aptarėme kokiais atvejais gali būti dalinama miško valda. Jei jums kyla daugiau klausimų visada rekomenduojama kreiptis į kompetetingus specialistus, kurie gali suteikti platesnės informacijos.

Šimtai įmonių norėtų įsigyti miško.
Ar norite gauti jų pasiūlymus?