Andrius Kuliešis: Miškas tarnauja Žmogui, Žmogus tarnauja Miškui (II dalis)

2016-06-17 9 min. skaitymo Andrius Kuliešis: Miškas tarnauja Žmogui, Žmogus tarnauja Miškui (II dalis)

(K): Vėjo valdymo technologijos miškų ūkyje primena kelių priežiūros darbus. (A): Keliai, kaip ir vėjas, yra neatsiejama miško dalis. Tik skirtingai nuo vėjo, tai ne gamtos, o tik žmogaus sukurtas objektas. Manyčiau, kad keliai yra tas objektas, kuris galėtų geriausiai surišti į visumą valstybinius ir privačius miškus. Miškininkams reikalinga profesionali pagalba formuojant racionalią miško kelių sistemą. Turi būti užtikrintas privažiavimas į pagrindinius plotus, kad galima būtų miškus efektyviai pasiekti gaisrinėms mašinoms, medienvežiams automobiliams, miškakirtėms ir panašiai. Manau, kad miško kelių sistema turi būti bendra, nepriklausomai nuo miško nuosavybės formų. Ir čia labai tinkamai galėtų pasitarnauti miškotvarkos projektai – tiek vidinės miškotvarkos projektai, sudaromi ištisoms valstybinių miškų teritorijoms, tiek miškų tvarkymo schemos. Miškų tvarkymo schema yra platesnės apimties teritorinio planavimo dokumentas, apimantis ištisus administracinius rajonus, apskritis Tai dokumentas, svarstomas su visuomene.

O visuomenė, kaip žinia, labai suinteresuota miško keliais. Tai ir grybautojai, uogautojai, sportininkai, ūkininkai, medžiotojai. Daug žmonių naudojasi miško keliais. Todėl manau, kad kaip tik miškų tvarkymo schemos galėtų būti pagrindu bendram miško kelių sistemos tvarkymui, atitinkamai papildžius jų rengimą miško kelių tinklo sutvarkymu. Pradėti šį darbą reiktų nuo visų miško kelių, skirtų miško auginimui, inventorizacijos, jų sisteminimo, kategorijų nustatymo. Darbo rezultate turėtų būti parengtas miško kelių registras su svarbiausiomis standartizuotomis jų techninėmis ir kitomis charakteristikomis. Miško kelių sistema turėtų būti kaip stuburas bendrame miškų ūkio organizavimo karkase. Tinkamai juos išdėsčius ir tinkamai miško kelius prižiūrint, galima gauti labai didelį efektą. Investicijos į miško kelius yra rimtos kapitalinės investicijos. Tai ne kokios miško ruošos technikos įsigijimas, kuri dar nežinia ar duos teigiamų rezultatų. Va, kaip nors reiktų Biržų girios kelių tinklo sukūrimo praktiką perkelti į kitas Lietuvos vietas! Kelių tinklo formavimo Biržų girioje patirtis rodo, jog žymiai efektyviau yra tiesti naujus rimtus, racionaliai išdėstytus kelius, nei be pabaigos taisyti keliukus, kurie pažliunga kiekvienais metais. Kaip tinkamai įrengti ir prižiūrėti miško kelius, beje, galėtume pasimokyti ir iš kaimynų latvių.

(K): Kokios miško teikiamos gėrybės šiuo metu yra aktualios, nekalbant apie tradicinius produktus, tokius kaip mediena, medžioklė, grybai ar uogos? (A): Aišku, globaliniu mastu tai yra miško gebėjimas kaupti, sandėliuoti anglies dvideginį, gaminti deguonį ir gryninti orą. Tai apskritai yra didžiausią vertę turinti miško teikiama gėrybė. Miškas turi patenkinti visuomenės poreikius, turi tarnauti žmogui ir visų pirma jo gyvybinėms reikmėms tenkinti. Nesustabžius drastiškų klimato pokyčių, sunku tikėtis teigiamų rezultatų saugant biologinę įvairovę ar siekiant ekonominės naudos.

Anglies kaupimas, yra tiesiog proporcingas medynų produktyvumui. Kuo daugiau gyvos medienos koncentruojame miške, tuo daugiau atmosferos anglies jame yra sukaupiama. Medienos produkcija, tokia kaip mediniai namai, lentos ar stalai, yra anglies bankai. Efektyviausia beje, iš anglies kaupimo perspektyvos, visą Lietuvoje išaugintą medieną sunaudoti Lietuvoje. Ir ne vien tik dėl to, kad medienos transportavimas į tolimas šalis reikalauja deguonies deginimo. Eksportuotos medienos (su žieve) panaudojimo efektyvumas prilygsta medienos (be žievės) sudeginimui vietoje t.y. pats žemiausias efektyvumo lygis. Be to prarandama daugybė darbo vietų perdirbant apvalią medieną tegu ir į paprasčiausius medienos produktus.

(K): Tai malkinės medienos pavertimas kurenimui tinkama skiedra yra mažiausiai kenksmingas procesas šia prasme? (A): Panašu, kad taip. Medienos deginimas yra galutinė medienos panaudojimo fazė anglies cikle. Subalansuotame miško auginimo ir medienos pramonės komplekse yra pateisinamas tik tokios medienos deginimas, kuri netinka bet kokiam pramoniniam perdirbimui, ar kitokiai transformacijai į ilgalaikį anglies banką. Tai miško kirtimo atliekos, malkinė mediena netinkama plokščių gamybai, medžių žievė, pramonėje panaudotos medienos atliekos jau netinkamos tolesniam pramoniniam perdirbimui, smulki nestandartinės kokybės mediena, išauginta ne miške o gaunama tvarkant pakeles, gyvenviečių želdinius, šalinant nereikalingus medelius ar krūmus kitose naudmenose, soduose ir iš jų gaminant biokurą. Geros medienos deginimas rodo neūkišką ir neprasmingą miškininkystę.

(K): O ką galėtumėte pasakyti žmogui, kuris mato prie kelio paliktus medžius, o toliau – plynąjį kirtimą. Piktinasi. Miškininkus kaltina neva šie prie kelio specialiai palieka daugiau medžių, kad ne taip kirtimai akis badytų? (A): Miško kirtimo taisyklių 27 p. įpareigoja visus miško savininkus ir valdytojus 100 metrų pločio miškų juostose prie magistralinių ir krašto kelių nenaudoti plynų kirtimų. Mano manymu, tai nevykęs draudimas. Taikant pakelėse neplynus kirtimus, neretai jie užbaigiami vėjolaužomis ir vėjovartomis, sudarkomas kraštovaizdis. Be to tai iš tiesų yra panašu į dirbtinį padėties gražinimą. Mano nuomone miškų savininkai ir valdytojai pakelėse galėtų demonstruoti savo sugebėjimus laiku ir kokybiškai atkurti iškirstus medynus, juos prižiūrėti. Visuomenei būtų sudaryta galimybė spręsti kas yra ko vertas. Pakelėse ošiantys rūpestingai formuojami ir prižiūrimi jaunuolynai tikrai pagyvintų ir paįvairintų kraštovaizdį, leistų pakeleiviui susidaryti objektyvią nuomonę apie miškų naudojimą ir atkūrimą, miškininkų veiklos efektyvumą.

(K): Tenka kartas nuo karto girdėti skepsio kupinus balsus apie statistinę informaciją apie miško išteklius, medienos prieaugį, miško plotus, kertamos medienos kiekį, net miško žvėrių skaičius? (A): Kiekvienais metais Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę šalies miškų apskaitą. Apskaita atliekama šalies mastu ir miškų urėdijų užimamų teritorijų lygmenyje. Apskaitai šalies mastu yra naudojami nuo 1998 metų kasmet pastoviuose apskaitos bareliuose medžio lygmenyje vykdomos nepertraukiamos atrankinės miškų inventorizacijos duomenys, užtikrinantys ploto, medžių stiebų tūrio, tūrio prieaugio įvertinimą ± 1 proc. tikslumu. Jau penkeri metai, kai nacionalinės miškų inventorizacijos metu yra inventorizuojami visi medžiai ir už miško ribų, taip užtikrinant patikimą anglies kaupimo sumedėjusioje augalijoje įvertinimą. Nacionalinės miškų inventorizacijos metu yra nustatomi elninių žvėrių pašariniai ištekliai, jų naudojimo intensyvumas, kas leidžia labai apytikriai spręsti apie šių žvėrių gausą. Išsami kanopinių žvėrių inventorizacija atliekama sklypinės inventorizacijos metu.

Siekiant pilno duomenų objektyvumo, barelių vietos yra prieinamos tik specialiai apmokytiems matuotojams, 5 proc. visų matavimų yra tikrinami pakartotinais matavimais. Lietuvos nacionalinė inventorizacija yra pripažinta Europoje, kaip viena iš moderniausių, užtikrinanti kasmetinį miško plotų, medienos tūrių ir tūrio prieaugių, bei jo komponentų balansus. Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo šalies miško valdytojų, miško savininkų teikiamos informacijos apie iškertamus ir atkuriamus miško plotus, iškertamos medienos kiekius, šie parametrai yra nustatomi objektyviai, aukštu tikslumu ir naudojami visais kitais būdais gaunamos informacijos patikimumo įvertinimui. Beje, Lietuvos miškų statistiką galima rasti Valstybinės miškų tarnybos svetainėje adresu http://www.amvmt.lt.

Lietuvos miško plotų, sukauptų medienos tūrių ir tūrio prieaugio per du dešimtmečius analizė rodo gerėjančią miškų būklę – didėjančius miško plotus, didėjančius sukauptus juose medienos tūrius ir ypač brandžių medynų tūrius, kas leidžia orientuotis ne tik į dabartines pagrindinio miško naudojimo apimtis, bet ir į jų ženklų padidinimą artimiausioje ateityje. Medienos tūrio prieaugio struktūra, beveik 4 mln m3 kasmet žūstančių medžių stiebų tūris orientuoja į būtinumą didinti medynų tvarumą, intensyvinant medynų ugdymą bei perbrendusių medynų kirtimą. Kartu būtina suprasti, jog miško ūkio intensyvinimas būtų prasmingas tik užtikrinus Lietuvoje išaugintos apvalios medienos panaudojimą Lietuvos pramonėje, statybose ir energetikoje.

(K): Pabaigai, klausimas apie miško estetinį vaizdą. Kirtavietėse paliekami sėkliniai medžiai, kad greičiau miškas atsikurtų. Taip pat valksmuose sukrautos šakos, kelmai neraunami. Tai disonuoja su tarybiniais metais matytais vaizdais ir tokie vaizdai tūlam miško lankytojui gali atrodyti kaip baisinga netvarka. Ar yra koks įspūdingai trumpas ir aiškus paaiškinimas, kad taip ir turi būti ir nieko čia negražaus nėra? (A): Prieš tris dešimtmečius ir dar anksčiau miškuose buvo populiaru išrinkti iš miškų sausuolius, paversti miškus vos ne parkais. Medyne nustačius didesnį nei 5 m3/ha sausuolių kiekį, buvo taikomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Po 1990 – 2000 metų požiūris į sausuolius ir sausuolių ištekliai miškuose esminiai pasikeitė, buvo suvokta, jog sausuoliai būtini biologinei įvairovei miške palaikyti. Tačiau kartais lazda yra perlenkiama. Kai kurie gamtininkai nelabai suvokdami natūralaus miško formavimosi dėsningumus, neretai siekia absurdiškų dalykų – kuo daugiau sausuolių, o dar geriau visus brandžius medynus paversti sengirėmis. Sausuolių kiekis Lietuvos miškuose 2002 -2012 m padidėjo nuo 6 iki 11 m3/ha, o brandžiuose, t. y. daugiau nei penktadalyje visų miškų – nuo 10 iki 18 m3/ha. Šiuo požiūriu Lietuvos miškai pirmauja Europoje. Kasmet brandūs ir perbrendę medynai pasipildo vidutiniškai 1.2 – 1,4 mln. m3, sausuolių, tuo tarpų iš miškininkų papildomai reikalaujama plynuose kirtimuose palikti 7 – 15 m3/ha žalių medžių, kurie neišvengiamai per 5 – 10 metų virsta sausuoliais.

Mano manymu, miškuose pakanka natūraliai susidarančio sausuolių kiekio, nereiktų dirbtinai didinti jų kiekį, paliekant biologinės įvairovės medžius, kurie iš vienos pusės vien valstybiniuose miškuose sudaro dviejų urėdijų metinę pagrindinių kirtimų normą, t.y dvi urėdijos Lietuvoje dirba sausuolių gamyboje, iš kitos pusės paliekamas biržėse biologinės įvairovės medžių skaičius vis tiek sudaro tik šeštą – septintą dalį kasmet natūraliai brandžiuose medynuose susidarančio sausuolių kiekio.

Kitas dalykas su sėkliniais medžiais. Jie yra paliekami 5-7 metų laikotarpiui, kol kirtavietė, netgi ir apželdinta papildomai apsisėja iš geriausių vietinės populiacijos medžių, tuo didindama genetinę įvairovę. Sėkliniai medžiai, dažniausiai pušys, išimami iš jaunuolyno prieš jam susiveriant, kad nepadarytų žalos susiformavusiam jaunuolynui ir būtų racionaliai sunaudota šimtmetį puoselėtų medžių mediena. III-IV grupės miškai skirti medienai auginti, tokie miškai neišvengiamai keičiasi rotacijos principu, todėl turime išmokti grožėtis visomis miško stadijomis – ir styrančiais sausuoliais kirtavietėje, ir suvešėjusiais jaunuolynais ar ošiančiais brandžiais medynais, kaip kad džiaugiamės visais metų laikais, žinodami jog be pavasario ir vasaros nebus rudens su sunokintu derliumi, be rudens nebus žiemos, o be žiemos nebus ir pavasario su atgimstančia gamta.

Kalbino ir užrašė Aidas Pivoriūnas http://www.pmsa.lt/andrius-kuliesis-miskas-tarnauja-zmogui-zmogus-tarnauja-miskui/

Kitos naujienos

Būkit atsargūs, artinasi audra!
0 min. skaitymo

Būkit atsargūs, artinasi audra!

Plačiau 2020-03-12
Tvarkome mišką pagal reikalavimus
3 min. skaitymo

Tvarkome mišką pagal reikalavimus

Plačiau 2017-10-02
Miškininkų ir ugniagesių bendradarbiavimas padės apsaugoti miškus
0 min. skaitymo

Miškininkų ir ugniagesių bendradarbiavimas padės apsaugoti miškus

Plačiau 2020-04-23

Šimtai įmonių norėtų įsigyti miško.
Ar norite gauti jų pasiūlymus?

Skambinti
+370 6 333 1515