Kaip prižiūrėti, tvarkyti mišką?

Miško priežiūra apima du pagrindinius aspektus: jaunų medelių ugdymą (ravėjimą, skiepijimą, apsaugą nuo gyvūnų, einamuosius kirtimus ir šviesinimo darbus) ir miško kelių priežiūrą, už kurią dažniausiai atsako miškų urėdijos, bet kartais ir patys miško savininkai, valdantys per savo žemę einančius kelius.

Jaunuolynų ugdymas

Kaip tėvai nuo pat mažumės augina, saugo ir prižiūri savo mažuosius, taip miškininkai augina ir ugdo mišką. Ką tik pasodintiems medeliams reikia skirti daug laiko ir dėmesio:

• ravėti piktžoles;
• skiepyti;
• aptverti tvoromis;
• nudažyti kamienus, kad miško gyventojams nekiltų noro jų paragauti.

Net ir medelynui ūgtelėjus, reikalinga priežiūra: einamieji kirtimai ir šviesinimo darbai, kad medeliams pakaktų vietos, šviesos ir maisto medžiagų.

Miško kelių priežiūra

Už miško kelių priežiūrą dažniausiai atsakingi savininkai, kurie įprastai yra ne fiziniai asmenys, o miškų urėdijos. Jos vykdo šių kelių naudojimo priežiūrą ir organizuoja techninę priežiūrą.

Tačiau nuo atsakomybės prižiūrint miško kelius nėra atleidžiami ir tikrieji miško savininkai:

• Miškų įstatyme nustatyta, kad miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti jų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai.
• Kelio savininkas turi teisę apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo įvykių, stichinių nelaimių ar esant itin karštiems orams.